Skoniai ir lietuvybė
Vaikystės skoniai yra specifiniai skoniai visiems. Vaikystėje mėgstamus dalykus bandom išgauti daugelis. Išvykę iš Lietuvos turi ir nostalgiją lietuviškiems patiekalams, ypač juodai duonai, varškei. Tik metus pagyvenus Norvegijoje ir gavusi siuntinuką su juoda duona, supratau, ką reiškė išeivių dievinama duona. Tada, laikydama gabaliuką juodos duonos ir užuosdama kvapą, susigraudinau. Ir nusprendžiau, kad tų skonius pamiršti negalim. Dažnai užsiprašom duonos iš Lietuvos, parsivežame grįždami iš Lietuvos, kartais kepu pati.
Atėjo eilė lietuviškam varškės sūriui. Sūrių pasaulyje yra begalybė, atrodo, kad Prancūzija yra sūrių ‘virėja’, ten yra begalybė įvairiausių sūrių, Italija su savo parmezanais, rikotom neatsilieka. Jie visi labai skanūs, bet aš skirčiau pirmą pirmiausią vietą ir gražiausią karūną lietuviškam varškės sūriui. Jam lygių aš nežinau..
Sūriui spaustuvai atkeliavo iš Lietuvos, iš tėvų namų, juos darė senutis (tėtės tėtis), tik tėtis truputį patrumpino, nes man jie pasirodė per dideli. Šitais spaustuvais mama darydavo sūrius, kai buvom vaikai. Įdarbinau juos ir aš.
Porcijų skaičius: 10 porcijų po 50 gr
Kalorijos: 69kcal
Reikalingi produktai
- 500 g varškės
- 100 g grietinės
- 1 arb.š. druskos
- 1 šaukštas kmynų (nebūtinai)
Gaminimas
- Visus produktus sumaišome.
- Dedame į drobinį sūrmaišį (maišelį sūrio formos)
- Suspaudžiame spaustuvuose (arba paslegiame tarp dviejų lentelių). Suspaustą laikome apie 10 valandų. Galima ir trumpiau, bet tuomet gali būti drėgnesnis.
- Atsargiai išimame iš maišelio.
Nutrition
Serving: 50g | Calories: 69kcal | Protein: 6g | Fat: 4g
Išbandei šį receptą?Parašyk mums kaip sekėsi!
