Atostogos Prancūzijoje. Kelionė mašina iš Oslo į Ladoix-Serrigny, sustojant Vokietijoje. 2024 rugsėjis
Visos kelionės prasideda nuo svajonės, tuomet imamės planavimo ir keliaujame.
Prancūziją pirmą kartą aplankau ne taip seniai, ir iš karto įsimylėjau. Visos šalys gražios, bet Prancūzija turi kažkokį specifinį šarmą. Gal jaunystėje perskaitytos A.Diuma knygos taip paveikė. Tuomet lankėmės pusdienį Paryžiuje ir važiavome į Lebourne. Ten gyvenom savaitę. Ir po šitų atostogų supratau, kad Prancūzijoje atostogausiu dar ne kartą.
Šitas atostogas planavom ilgai, vietą rinkomės beveik metodu ‘Užsimerk ir pirštu besk į žemėlapį’. Dijon rajonas mums labai tiko, nes prieš tai keletui dienų stojome Vokietijoje, Brandenburge, kur buvo irklavimo meistrų varžybos ir mes ten turėjome komandą, už kurią sergame ir kasmet važiuojame kaip palaikymo komanda.
Važiavome mašina, mes keliaujame su šuniu Perkūnu, todėl ilgesnės kelionės būna mašina, mūsų šuo, įtariame, nesidžiaugtų skrydžiais.
Pirmiausia, kai jau apsisprendėme, kad atostogausime Ladoix-Serrigny, susidėliojome pakeliui nakvynės vietas, arčiau maršruto. Trumpų sustojimų, kurie reikalingi tualeto aplankymui, kavos išgėrimui, šuns pavedžiojimui neaprašinėsiu, kažin ar labai įdomu.
Kelionei, kad mažiau spoksočiau į spidometrą, pasiėmiau nėrinių/mezginių, kur nereikia nieko skaičiuoti, tai labai padeda.
Mūsų maršrutas link Prancūzijos. Išvažiavome iš namų Osle. Pirmos dienos tikslas buvo Rostokas Vokietijoje, ten turėjome iššsinuomavę viešbutį Hotel An der Hasenheide nakvynei. Labai fainas viešbutis, atvykom gana vėlai, bet nebuvo jokių problemų registracijai, nors jau registracija teoriškai nebedirbo. Ir netgi veikė restoranas ir turėjom galimybę nusipirkti vakarienę vietoje, nebesiblaškant po miestą. Galėjome rinktis valgyti restorane, kur jie mielai priima su šunimis arba kambaryje. Rinkomės kambarį, dėl savos ramybės, nes pastebėjome keletą katinukų, o mūsų šuo norėtų juos pagainioti. Kol pasivaikščiojome su Perkūnu, vakarienė buvo paruošta.
Sekanti diena – kelionė į Brandenburge, pas irkluotojus. Ten žiūrėjom irklavimus, kartu leidom vakarus. Buvo smagu. Atsivežėme tortą, labai pavyko Keptas sūrio tortas su avietėmis ir mėlynėmis. Atlaikė kelionę šaltkrepšyje.
Branderburge pabuvom keletą dienų, pirmadienį iš pat ryto išvažiavome link Prancūzijos. Planas nakvoti Saint Avold viešbutyje, netoli sienos, bet jau Prancūzijoje.
Pirmadienis, išvažiuojame iš Brandenburgo. Laukia 600 km kelionė iki viešbučio. Keletą kartų stojome pavedžioti šunį, atsigerti kavos. Vakare įvažiavome į Prancūziją. Nesunkiai radome viešbutį kur nakvosim. Nakvynes mes buvome užsakę iš anksto, bijojome, kad su šuniu gali būti sudėtingiau rasti šiaip pravažiuojant. Viešbutis buvo pamišky, labai gražūs ąžuolai augo aplink, planavau pasirinkti giliukų, bet tai liko tik planas.
Pailsėję, iš pat ryto, išdūmėm per Prancūziją link mūsų naujų namų porai savaičių. Važiavome greitkeliu, kai kurios dalys mokamos. Bet mes neieškojome nemokamų.
Net ir važiuojant greitkeliu nebuvo nuobodu. Saulė švietė, gražūs vaizdai pro langą. Žinoma, vyrui buvo kitaip, jis vairavo ir nesižvalgė plačiai.
Pakeliui stojom degalinėje atsigerti kavos, pavedžioti Perkūną. Sustojom tokioj įdomioje, su daug įvairių karžygių skulptūrų.
Išsukus iš greitkelio, paskutinę kelio dalį, važiavome pro mažus miestelius. O įvažiavus į Ladoix-Serrigny mus pasitiko upeliukas ir šviesiai rudi namai La Maison su rudomis, mėlynomis langinėmis. Ir aplink vynuogynai. Lankėmės derliaus nuėmimo laiku.
Atvažiavę, įsikūrę naujuose namuose, supratome, kad namų darbų nepadarėme. Šalia buvo kepyklėlė ir maža parduotuvėlė. Bet jos dirbo nuo ryto iki 12 val ir nuo 15-16 val iki 18 val. O mes atvykom alkani, tuščiomis terbomis apie 13 val. Kai tyrinėjomės apylinkes googlės žemėlapiuose, atrodė, kad štai yra ir kavinė, ir parduotuvė, bet nepatikrinome nei darbo laiko, nei jų dydžių. Teko išsikrovus daiktus, vėl googlinti ir važiuoti iki artimiausio prekybos centro. Vietoj poilsio po kelionės 🙂
Taigi, įsikūrėme dviems savaitėms Ladoix-Serrigny, tarp Dijon ir Beune. Mūsų planas buvo, tiesiog pagyventi Prancūzijoje, neturėjome jokių specialių objektų lankymui ar pan. Daugiausia laiko leidome namuose, pasivaikščiojimams po Ladoix-Serrigny. Tiosiog buvom ir mėgavomės.
Be abejo, aplankėme ir Dijon bei Beune.
Užsukau į keletą blusturgių. Šito praleisti niekaip negalėčiau.
Ir gyvenom, gaminom maistą, sveikinomės su kaimynais ir greitai susidraugavom su vynuogių rinkėjais (pasimojuodavom kai pro šalį pravažiuodavo).
Tikrai gerai praleidome laiką, tik kitam kartui susiplanuosime atidžiau.
Dar papildysiu grįžimu namo.
Tikrai dar ne kartą atostogausime Prancūzijoje.
